Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė nei ta, kad tai buvo emociškai sunkūs metai. Blogiausia yra tai, kad nutraukus santykius su narcizu, išlieka liekamieji reiškiniai.

Be to, kad tokį išnaudojimą patyrusi auka jaučiasi sutrypta, menka, bejėgė ir neįgali, tai prisideda ir per ilgą laiką tapusio įprasto elgesio pasekmės.

Jeigu žmogus išgyveno kelis metus su narcizu, tai kaip ryškus liekamasis reiškinys yra negalėjimas priimti to gero, kurį siūlo gyvenimas.

Nes narcizas, suviliodamas į santykius, pradinėje fazėje elgėsi gerai. Galbūt dovanojo dovanas, galbūt skyrė laiko, galbūt elgėsi gražiai ir t.t. Po to sekusi fazė buvo emocinės priespaudos, išnaudojimo, engimo, menkinimo ir vertimo šokti pagal jo dūdelę. Ta antroji santykių fazė buvo be galo nemaloni. Tačiau antroji santykių stadija būtų buvusi neįmanoma be pirmosios.

Todėl žmonės, patyrę narcizų išnaudojimą, šiuos abu dalykus nesąmoningai sukabina į vieną darinį. Ir jeigu kažkas parodo dėmesį, suteikia pagalbą, padovanoja, padaro kažką gera ar pan., tai gaunančiojo žmogaus galvoje sukelia flashback´ą. Žmogus nebegali priimti gyvenimo teikiamų dovanų atsipalaidavęs ir su dėkingumu. Pats faktas, kad kažkas jam dabar daro kažką gero yra esminis dirgiklis.

Net kai gera daro ne manipuliatyvaus tipo, o tiesiog gera linkintis normalus žmogus, narsicistinį išnaudojimą patyręs asmuo reaguoja kaip žvėriukas. Jis elgiasi taip pat, tarsi jį dar vienas narcizas bando įvilioti į naujus spąstus.

Vietoj to, kad ištrūkęs iš pragariškų santykių su narcizu, džiaugtųsi gyvenimu, buvusi narcizo auka yra tarsi paralyžuojama priimti likimo ir gyvenimo dovanas, nes jos jam sukelia ne džiaugsmą, o vidines konvulsijas. Taip žmogus, jeigu neturi žinių ir nesuvokia, kas su juo vyksta, ir nesistengia sveikti nuo KPTSS, lieka įsisukęs į pragaro ratus, nors narcizo jo gyvenime jau seniai nėra.

Dar blogiau – ilgą laiką pripratęs būti kritikuojamas ir kaltinamas už viską ir visada, artimoje aplinkoje nebelikus narcizo ir atsiradus kaltinimų ir menkinimo vakuumui, pradeda kaltinti pats save. Tas emocinis išnaudojimas, kuris vyko iš išorės, yra perkeliamas į vidų ir tęsia savo juoądą darbą. Iš šito peršasi išvada, kad ar nebus narcizai, vaikščiojantys šia žeme, tikrieji velniai žmonių rūbais. Nes jų pasėtos sėklos ir toliau niokoja žmonių sielas ir gyvenimus net tuomet, kai jų seniai nebėra šalia.

heads_of_evil_demons_powers_of_evil_francis_barrett_the_magus

Iliustracija iš Wickimedia

Žmogus, patyręs emocinį išnaudojimą, vengia situacijų, kuriose galėtų sveikti ir gyti po patirtos žalos. O pradėjęs šantažuoti save iš vidaus, sabotuoja save ir pasmerkia save likti tarp pragaro girnų.

*****

Jei norite susitarti dėl konsultacijos, kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje.

 

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė

Dienos mintis apie psichopatus

“Noriu papasakot asmeninę istoriją, kuri mane privertė susidomėti psichopatais ir patyčiomis. Seniai seniai tolimoje rytų šalyje vadovavau verslui. Mane perkėlė į kitą biurą, o kartu su tuo gavau ir naują viršininką. Kai kurie žmonės priėjo prie manęs ir pasakė, kad būčiau atsargus su juo, kad jis yra didis manipuliatorius, be sąžinės ir be atodairos, žodžiu, vos ne velnias. Oho, pagalvojau, iš to, ką jie pasakė, man pasirodė, kad jis iš tiesų velnias, toks tikras monstras. Kai žmonės tau taip pasako, tai ir tikiesi kažkokio monstro. Tu ir įsivaizduoji, kad susitiksi su monstru. O kai susitinki, paaiškėja, kad jis – nuostabus, žavus žmogus su gerai pasiūtu kostiumu ir kuris atrodo labai patraukliai. Jis moka bendrauti, megzti ryšius, toks tikras ekstravertas. Ir jis visiškai neatrodo kaip monstras! Jis atrodo lyg tuojau bus tavo geriausias draugas.“

Laisvas ištraukos vertimas iš šio Clive Boddy video

Pav.iš Wickimedia Commons

Dienos mintis apie psichopatus