Kaip vaikystės traumos reiškiasi kasdieniame gyvenime

“Vaikystės trauma sukuria bazinius įsitikinimus.

Baziniai įsitikinimai lemia tai, kaip vidinis balsas kalba su mumis.

Vidinis balsas sukelia tam tikrus jausmus.

Jausmai sukelia elgesį.“

Jenna Ryan

Lewis Hine nuotrauka iš Wickimedia Commons

Ištrauka iš video (anglų k.)

*****

Jeigu Jums atrodo, kad kenčiate nuo vaikystės traumos, galime pasikalbėti, galbūt galėsiu Jums padėti. Mano kontaktai meniu juostoje dešinėje.

Kaip vaikystės traumos reiškiasi kasdieniame gyvenime

PSICHOPATIŠKA MEILĖ: atsikratymas, III dalis

I dalis

II dalis

“Kai prasideda trečia ciklo fazė, jis jumis tiesiog atsikrato. Jis gavo viską, ko iš tavęs norėjo: įskaitant tavo savigarbą, tavo laimę ir orumą. Greičiausiai jūs, vystantis santykiams, praradote ir draugus, ir šeimą, ir pinigus.

Psichopatas atsikrato buvusių meilių su tokiu žiaurumu ir pagieža, kad tai pritrenkia aukas ir peržengia bet kokias normalumo ribas. 

O galbūt jūs nuspręsite pagaliau su visu tuo pabaigti ir išeiti. Bet kuriuo atveju, kažkokiu momentu turėsite suvokti, kad visi santykiai nuo pat pirmos dienos buvo apgaulė. Tai buvo  išdavystė tikrąja ta žodžio prasme. Maža to, kad patiria išdavystę, auka jaučia gilų nusivylimą, begalinę netektį, pyktį, yra pasimetusi ir nieko nebepasitiki.

Eduard Swoboda paveikslas “Pamesta nuotaka“, iš Wickimedia Commons

Psichopatinio prisirišimo ciklo etapai yra panašūs į emocinį išprievartavimą, ir tai yra siaubinga patirtis. Deja, aplinkiniai temato eilinę pasibaigusią meilės istoriją, todėl nėra linkę kažkaip ypatingai pagelbėti ir padėti. Tai nėra eilinė nelaiminga meilės istorija, tai yra daug baisiau. Padarykit viską, kad jei tai patyrėte, užsitikrinsite sau tiek pagalbos, kiek jums tik reikia.“

Išversta iš psychopathsandlove.com

PSICHOPATIŠKA MEILĖ: atsikratymas, III dalis

PSICHOPATIŠKA MEILĖ: nuvertinimas, II dalis

Tobulas medaus mėnuo tęsis tol, kol psichopatui nepradės darytis nuobodu (o jam pradės darytis nuobodu tuomet, kai pajaus, kad užkibote). Nuo šio momento jam nebelieka motyvacijos ilgiau slėpti savo tikrąją prigimtį. Taigi, prasideda antra ciklo dalis – nuvertinimas. Jūs tikėjote, kad esato jo gyvenimo centrinė ašis, bet staiga pajuntate, kaip jis ima tolti. Psichopatai turi gerus dozavimo įgūdžius. T.y. atmatuojant jums tik tiek dėmesio ir patvirtinimo, kiek užtenka tam, kad išliktumėt ant jo kabliuko. Žaidimas pasikeitė – dabar jis duoda tik tiek dėmesio, kad neprarastų jūsų ir ne daugiau, pamažu stumdamas tą ribą tolyn, tuo pačiu nuolatos ir sistemingai nuvertindamas jus ir versdamas jaustis vis blogiau ir blogiau. Net nepastebėsite, kaip toleruosite vis blogėjantį elgesį su jumis, o tai sistemingai naikins jūsų savigarbą.

Kuo rečiau jums numetami meilės trupiniai, tuo labiau priklausoma jūs tampate. Jūs tampate lengvai valdoma, kaip žiurkė narvelyje.

Edmund Blair paveikslas “Ne“, 1899 m., iš Wickimedia Commons

Kuo mažiau jūsų santykiai kelia jaudulį psichopatui, tuo labiau jis jus nuvertins. Jūs pasiliekate su juo tik todėl, kad jis jau įtakojo jūsų blogesnį manymą apie save ir priratote prie daug blogesnio elgesio su savimi ir jūs nenutraukiate ryšio tik todėl, kad vis dar laikotės įsikibę į prisiminimus iš pirmos fazės. Bijodami tai visiškai prarasti, jūs pereinate prie realybės neigimo ir toleruojate vis blogėjantį elgesį su jumis. Jūs patirsite kognityvinį disonansą tais momentais, kai racionalusis jūsų protas suvoks tiesą apie jūsų partnerį, tačiau tuojau pat įsijungs neigimo mechanizmas, galvoje mintys šokinės ir atsimušinės viena nuo kitos, kai bandysite suvokti, kasgi čia vis dėlto vyksta.

Nuvertinimo stadijoje prieš jus bus naudojama slaptų manipuliavimo technikų tam, kad išliktumėt kontroliuojama, kad abejotumėt savimi, kad toleruotumėt blogėjantį elgesį su jumis ir kad tikėtumėt melu. Pasiskaitykite apie manipuliacines taktikas tam, kad mokėtumėt jas geriau atpažinti. Niekas nėra nuo to apsaugotas, ypač kai kalbama apie tokius stiprius jausmus kaip meilė.

Kadangi jūsų pasitikėjimas savimi buvo taip stipriai sudirbtas, jūs save kaltinate, kad esate nepakamai jam gera arba dėl to, kad jis susirado kitą moterį. Jis neprisiima atsakomybės už savo elgesį ir dėl visko, įskaitant ir dėl šių santykių problemų, kaltina jus.

Toje būsenoje, prie kurios jus privedė, jūs visu tuo tikite.

“Viskas, ką gali pasiūlyti šie nuo pradžios iki pabaigos apsimestiniai santykiai, yra nuodinga dirbtinės meilės ir emocinio išnaudojimo kompbinacija. Čia sukonstruotas psichopatinis prisirišimas, paremtas apgavyste ir manipuliacija. Jūs jį palaikote tik aukodami save ir neigdami realybę.“ Claudia Moscovici, psychopathyawareness.wordpress.com

Bus daugiau

Išversta iš psychopathsandlove.com

PSICHOPATIŠKA MEILĖ: nuvertinimas, II dalis

Psichopatiška meilė: sudievinimas, I dalis

“Numatoma, tačiau vistiek netikėta ir gniuždanti psichopatiška meilė susideda iš trijų ciklo dalių: sudievinimas, sumenkinimas ir atsikratymas.

Šie santykiai prasideda kaip dangus žemėje, bet baigiasi ten, kur… blogiau nei pragare.

Kai psichopatas nusižiūri tinkamą auką savo galios, kontrolės ir savęs patenkinimo žaidimams, prasideda pirma – sudievinimo – ciklo dalis. Jūs manote, kad prasidėjo jaudinanti, romantiška istorija, kad jūs sutikote savo gyvenimo meilę. Tai, kas iš tiesų prasidėjo – tai… žaidimas, kuriame jūs garantuotai pralaimėsite. Žaidimo tikslas: jis arba ji įgaus kontrolę, suluošins jus emociškai ir dvasiškai, pasiims iš jūsų viską, ką panorės, ir paliks emocinius griuvėsius.

Psichopatas lepins jus dėmesiu, žavėjimusi, pagyromis ir kitomis slaptomis emocinės manipuliacijos technikomis. Tam, kad gautų tai, ko nori, psichopatas yra pasirengęs pasakyti bet ką. Jis yra patologinis melagis. O viskas, ko jis nori šiuo momentu – tai laimėti aukos meilę ir pasitikėjimą. Jos arba jo demonstruojama “mylinti asmenybė“ yra visiškai padirbta. Nepasant to, jūs patikėsite, kad jis yra jūsų siela dvynė, nes jis sugebės pateikti save kaip tobulą partnerį.

Ši fazė dar kai kada vadinama meilės bombardavimu. Manipuliatorius tiek stengsis visais įmanomais būdais apiberti savo auką meilės ir susižavėjimo įrodymais, kad jai nebus laiko net įkvėpti oro. Su nusižiūrėti žmogumi jie praleis labai daug laiko, inicijuos dažnus kontaktus. Daugybę kartų pasakys tokius žodžius, kaip jie myli, kaip jie žavisi jumis, kokius didelius išgyvena jausmus jūsų atžvilgiu, kokio jūs nuostabaus būdo, kiek jūs daug turite bendro ir kokie jūs abu laimingi, kad atradote vienas kitą. Būsite įsitikinę, kad tai – geriausias dalykas, kuris jums nutiko jūsų gyvenime. Net neįtarsite, kad jumis žaidžiama. Manipuliatorius netgi gali pasakyti kažką tokio, kaip “aš tikiu, kad mes esam giminingos sielos“ ir “argi tai nenuostabu?“ arba sakyti, kad jūs greičiausiai buvote kartu dar praeitame gyvenime.

Edouard Manet paveikslas »Père Lathuille«, 1879 m., iš Wickimedia Commons

Psichopatas yra nepajėgus užmegzti santykių su kitu žmogumi. Tačiau jis labai gerai moka pasiekti, kad kitas žmogus prisirištų prie jo. Tai vadinamas psichopatinis prisirišimas. Visa idealizavimo fazė yra klastotė, kurią psichopatas sukuria tikslingai tam, kad auka prie jo prisirištų, taptų jam prieinama, pažeidžiama ir tam, kad po to jis galėtų ja manipuliuoti ir emociškai išnaudoti.

Iš tiesų, jis ar ji niekada nemanė, kad esate nuostabus žmogus. Jūs tiesiog buvote siekiamas objektas, kuris tinkamas panaudoti, pažeminti ir išmesti. Jis niekada iš tiesų jumis nesidomėjo, jis norėjo paveržti jūsų kontrolės galią, galėti jumis manipuliuoti, įskaudinti jus ir atimti iš jūsų tai, ko jam ar jai reikėjo. Kaip matote, jo tikrieji interesai buvo labai paviršutiniški ir orientuoti į neilgą laikotarpį, o po to jis nusižiūri naują žmogų tų pačių žaidimų malonumams. Blogiausia yra tai, kad kai tai atsitinka, jūs jau siejate savo planus, lūkesčius, viltis ir svajones su šiuo žmogumi.“

Bus daugiau

Išversta iš psychopathsandlove.com

Psichopatiška meilė: sudievinimas, I dalis

Emocinė prievarta // Gimęs negyvas, Alice Glass

“Prieš daug metų pradėjau bandymus išeiti iš žalingų santykių, kurie prasidėjo, kai aš dar buvau paauglė. Jiems besivystant, aš buvau sistemingai atkirsta nuo visų visų, kurie tik buvo man kiek artimesni. Mane žemino, ant manęs rėkė, užrakindavo kambaryje ir kasdieną kritikuodavo mano sugebėjimus, svorį, išvaizdą, protą ir kiekvieną judesį, kokį tik padarydavau. Kai daugiau to nebegalėjau ištverti ir norėjau nutraukti tuos santykius, man grasino. O po to sakė, kad myli mane, ir šis ciklas kartojosi vėl nuo pradžios.

Noriu, kad jauni vyrai ir moterys suprastų, kad tokiu elgesiu galima susidurti ir ten, kur to mažiausiai tikitės. Netgi tokiose terpėse, kur klesti kūrybiškumas, tolerancija, kur pripažįstamas menas, gerbiami kultūros idealai. Kartais žmonės šiais dalykais netgi prisidengia tam, kad emocinė prievarta išliktų nepastebima. Tam, kad jūs net nepagalvotumėt, kad tai gali vykti priešais jus.

Nuo tada, kai ištrūkau, man pasidarė daug aiškiau, gyvenimas atsivėrė tokiais būdais, kuriuos net nelaikiau įmanomais. Nors manyje dar yra kažkiek skausmo ir pykčio, pagaliau jaučiu, kad mano gyvenimas turi prasmę ir vertę. Kalbu apie tai tikėdamasi, kad galiu padrąsinti kitas jaunas moteris ir vyrus jaustis vertinamiems santykiuose arba juos nutrauktų.

Emocinė prievarta nėra visuomet akivaizdi, nes nesimato mėlynų paakių, kraujo, sulaužytų kaulų. Tačiau emocinė prievarta yra tokia pati žalojanti kaip ir fizinė. Ir yra labai sunku nutraukti susidariusią situaciją.

Tie, kas pažinojo mane kaip kolegę, tikriausiai bus nustebę, kad toks žmogus kaip aš, kuris viešumoje darė bebaimės įspūdį, kuriam į viską nusispjaut, iš tiesų buvo žiauriai žalojamas artimo žmogaus. Tas žmogus vos neatėmė manęs iš manęs pačios. Metų metais jaučiausi taip, lyg jis norėjo, kad mano gyvenimas baigtųsi.

“Gimusį negyvą“ parašiau aš kartu su Jupiter Keyes rūsyje. Mes nesinaudojom jokios įrašų kompanijos paslaugomis. Jį galima rasti iTunes, Spotify ir pan. nuo 2015 m. liepos 18 d. Visos lėšos, gautos pardavus įrašus bus pervestos organizacijoms, kurios padeda aukoms, patyrusioms prievartą namuose, incestą ar seksualinę prievartą. Galite aukoti tiesiai joms https://donate.rainn.org ar per nuorodą mano puslapyje http://www.alice-glass.com/

Ruošiu dar vieną artimą dainą, kuri, tikiuosi, bus išleista greitai. Tai lopšinė, ir ji negali sulaukti, kada tave sutiks.“

Alice Glass, buvusi grupės Crystal Castles narė

Alice Glass, nuotrauka iš Wickimedia Commons
Emocinė prievarta // Gimęs negyvas, Alice Glass

Jeigu vienas nenori įsipareigoti. Ištrauka iš Jeff Brown knygos “Love it Forward“*

Jeigu vienas iš dviejų nenori kurti ryšio, tai su juo tiesiog nebus poros. Nėra jokios prasmės bandyti suvokti, kodėl jis to nenori. Nėra jokios prasmės kaltinti nenoru įsipareigoti. Nėra jokios prasmės laukti, kol jie susivoks, kad vis dėlto norėjo.

Nes iš tiesų visiškai nesvarbu, kodėl jie to nenori. Kas svarbu – tai kad mes norime būti sutikti širdimi tokio žmogaus, kuris nori būti įsitraukęs partneris. Jeigu kažkas nenori, tai reiškia, kad ir aš nenoriu, nes mes juk nenorime būti su kažkuo, kas nėra čia su mumis visas ir pilnai.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Meilės ryšys yra tokia sutartis, kurią turi pasirašyti abi sielos. Jei kuris nors vienas nepasirašė, tai niekas nieko neprarado. Jeigu vienam netinka, tai vadinasi, kad netinka ir antram. Tiesio einame prie kito nuotykio…

*šio blog´o autorės vertimas iš anglų kalbos. Man dar neteko girdėti, kad ši knyga būtų išleista lietuvių kalba

Jeigu vienas nenori įsipareigoti. Ištrauka iš Jeff Brown knygos “Love it Forward“*

Susiraskite nuotrauką, kurioje esate jūs mažas, ir pripažinkite, kad tas kūdikis – tyra meilė

Aš noriu pasidalinti su jumis vienu iš 7 dienų programos “Kelias į meilę sau“ pratimu. Daugiau jų yra mano knygoje “Meilė iš dangaus“ (Love from Heaven, kiek man žinoma, šiuo metu ši knyga dar nėra išversta į lietuvių kalbą,- blog´o autorės past.)

  • Susiraskite nuotrauką, kurioje jūs dar kūdikis
  • Net kol dar ieškosite nuotraukos, turėkite omenyje, kad jos ieškote tam, kad primintumėt sau, jog esate tyra meilė
  • Kai surasite nuotrauką, pasėdėkite ramiai kelias minutes. Pažiūrėkite į nuotrauką taip, lyg matytumėte ją pirmą kartą gyvenime ir pamatykite grožį, taiką ir meilę.
  • Pajauskite tyrą meilę šiame kūdiky. Atpažinkite ir pripažinkite, kad šis kūdikis yra tyra meilė, ir jis – tai jūs!

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

******************

Jei bus sunku atlikti šį pratimą arba jei labai užplūs emocijos, galite atlikti štai ką:

Atidėkite į šoną visą kritiką ir nepasitenkinimą, kurį turite sau kaip suaugusiam. Viskas ko prašau – tai pripažinti tyrą meilę, kuria jūs buvote būdamas nekaltas kūdikis.

Paprašykite savo angelo sargo pagalbos.

Padėkite kolkas nuotrauką, grįžkite prie jos vėliau tą pačią dieną.

Galbūt jūs norėsite padėti tą nuotrauką kažkur, kur jūs galite ją dažniau matyti, kad jinai primintų jums apie save, galbūt norėsite nusifotografuoti ją savo mobiliuoju telefonu tam, kad turėtumėte ją visą laiką su savimi. Galbūt norėsite ją parodyti žmonėms, kuriuos mylite.

Laiminu jus, jūsų šeimą ir mylimus žmones,

Lorna Byrne

Nuotrauka iš lornabyrne.com
Nuotrauka iš lornabyrne.com

Šio įrašo originalas anglų k. – čia.

Susiraskite nuotrauką, kurioje esate jūs mažas, ir pripažinkite, kad tas kūdikis – tyra meilė

Gydanti empatijos proceso technika

Jeff Brown

Empatija nebuvo mano ankstyvo gyvenimo dalis. Aš augau siaubo pilnuose namuose, kur kiekvienas buvo per daug užsiėmęs savo paties išgyvenimu, kad būtų užjautęs ką nors kitą. Nebuvo erdvės, kurioje kažkas būtų įsijautęs į kito vidinius išgyvenimus, nebuvo noro palaikyti erdvę kito žmogaus jausmams. Mes buvome akli vienas kito vidiniam kraštovaizdžiui, tiesiog svetimi žmonės, besidalinantys tą pačią fizinę erdvę, tiesiog  besistengiantys fiziškai išlikti.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Artėjant prie mano trisdešimtmečio, kažkas pasikeitė. Aš labiau pradėjau suvokti atjautą tiek kaip gydantį įrankį, tiek kaip būdą gyvuoti pasaulyje. Tai man padėjo baigti kitų žmonių elgesį priimti kaip specialiai nukreiptą prieš mane. Kai galėjau įsijausti į jų kelionę, aš pradėjau matyti, kas verčia juos taip elgtis, ir man nebeatrodė, kad viskas nukreipta prieš mane. Tai man padėjo ir pačiam būti geriau suprastam kitų. Po to, kai mano ankstyvasis gyvenimas buvo prikištas pykčio ir neapykantos žmonėms, aš mėgavausi kai kažkas mano patirtį priiminėjo atvira širdimi. Nebuvau aš velnias. Buvau galų gale tik žmogus. Kai pasijaučiau besąs priimamas su visu savo žmogiškumu, tai mane labai pakeitė.

Neseniai aš perkėliau empatiją į dar aukštesnį lygį. Susiklostė netikėta bjauri nesusipratimų, netekčių ir dirgiklių grandinė, ir aš su savo geriausiu draugu 2013 metais patekome į juodą nebendravimo periodą. Mes nekalbėjome iki 2014 m. rudens, kai abu nusprendėme, kad reiktų pabandyt pagydyt mūsų santykius ir vėl bendrauti. Kai vėl susitikome, pasidarė aišku, kad tarp mūsų buvo per daug neišspręstų jausmų ir prielaidų. Kalbėjimas kažkiek padėjo, tačiau to neužteko tam, kad prisikastume iki esmės. Mes tiesiog negalėjome matyti vienas kito bei negalėjome nustoti kitam primetinėti savo pačių jausmų ir prielaidų. Rifai atrodė neperžengiami.

Mums reikėjo kažko daugiau, kažko daugiau nei paprastas “aš pasakiau, tu pasakei“ dialogas, kurio metu kiekvienas bando kažką įrodyti vienas kitam. Mums reikėjo technikos, kuri padėtų mums išlipti iš savęs ir pamatyti vienas kitą visame gilume. Mums reikėjo pagyti ląstelių lygmeny. Rėmiausi technika, kurią naudojau kaip terapeutas dirbdamas su šeimomis, tik pritaikiau ją mūsų atvejui. Dabar ją paprasčiausiai vadinu Empatijos procesu. Po dviejų sesijų, kurių metų ją taikėme, mes  jau galėjome nusimesti didelius emocinius šarvus ir matyti kito veiksmus neapkrautus savo projekcijomis ir prielaidomis. Mes galėjome pagydyti didelę tarp mūsų buvusio skausmo dalį ir prisiminti, kodėl buvome geriausiais draugais virš 20 metų. Negaliu pasakyti, kad mūsų ryšys atsinaujino visuose lygiuose, kaip kad buvo, bet procesas iš tiesų padarė stebuklus.

Tiesą pasakius, ši paprasta technika gali pakeisti santykius. Ir tikiu, kad jos pritaikymui nėra jokių apribojimų. Ji gali būti naudojama tarp draugų, mylimųjų, šeimos narių, darbuotojų ir darbdavių, kolegų, konfliktuojančių tautų ir planų, netgi teismuose. Ją galima įausti į mokymo programas mokyklose, kad vaikai išmoktų atjausti ir tai išreikšti ankstyvame amžiuje, ypač tai būtų gerai tiems, kurie to negali patirti savo namų aplinkoje. Pasaulyje, kuriame konfliktai dažniausiai kyla iš nesugebėjimo įsijausti į vienas kito situaciją, empatijos procesas gali persmelkti per tradicinio kurtumo nuometus ir pakeisti mūsų pasaulį. Jį galima naudoti vėl ir vėl net sudėtingiausiose situacijose tol, kol jaučiantysis nepasijaus pilnai suprastas ir atjaustas. Ji labai naudinga net ir ten, kur nėra konflikto. Pasaulyje, kuriame tiek daug mūsų niekada nesijautė matomi ir atjausti, šis procesas gali pakeisti gyvenimus netgi jei taikomas tarp nepažįstamų žmonių. Tiesą pasakius, kaži, ar kolektyvinė sąmonė bus pažinta šioje erdvėje, jeigu mes neišmoksime atjausti žmonių, kurie mums atrodo tiesiog nepažįstamieji. Jeigu mes galėtume išmokti empatiškos reakcijos su visais (“pasakyk man, koks tas jausmas tau“), mes prasimuštume per svetimumo sienas ir prisimintume, kad mes visi esame čia, einame koja kojon keitimosi keliu. Tuomet, kai manei, kad esi vienas su savo iššūkiais, tu gali pradėti atjautos procesą ir suvokti, kad iš tiesų taip nėra.

Tai tarsi, kaip aš sakau, ėjimas su kito žmogaus batais. Tai yra gebėjimas pajusti, ką kitas žmogus jaučia ar jautė tuo konkrečiu momentu. Tai tarsi įsijautimas į jų kelionę ir pajautimas to, ką patyrė jie. Tai ne vien užuojauta, ne vien tik pagailėjimas. Tai labiau jų jausmų pajautimas, tarsi tai vyktų su tavim pačiu.

Išjautėjas – tai žmogus, kuris dalinasi savo patirtimi. Gavėjas – tai kitas žmogus, kuris priima pirmojo jausmus. Pastaba: nors šis aprašymas skirtas žmonių porai, t.y. dalinimuisi aš – tu, jis gali būti taikomas ir didesniam žmonių skaičiui. Tuomet išjautėjas lieka vienas, bet gavėjų gali būti daugiau. Tuomet instrukciją reikia tiesiog atitinkamai pritaikyti.

Empatijos procesas

Priesaika

Procesas prasideda nuo to, kad gaunatysis duoda priesaiką išjaučiančiajam. Žodžiai gali būti keičiami tiek, kiek reikalauja situacija, tačiau joje svarbu tai, kad išjautėjas turi išgirsti, jog jis gali jaustis saugus dalindamasis savo patirtimi. Turint omeny mūsų patirtį, kai daugybę kartų kai mes atvirai dalinomės ir aplinkinių reakcija  buvo nepalanki, išjaučiantysis turi jaustis visiškai užtikrintas, kad priimantysis tikrai sugebės išklausyti jo patyrimus su teigiamu nusistatymu, aktyviai klausydamasis, ir kad nepapasakos kitiems. Pasidalinti savo patirtimi – tai tapti pažeidžiamu. Mes nenorime, kad žmonės grįžtų į savo patyrimus tik tam, kad dar sykį pasijustų nematomi, neišklausomi ir dar sykį patirtų emocinę traumą.

“Aš esu palaimintas, kad turiu galimybę priimti šitą atsivėrimą. Pažadu, kad priimsiu jį gerai nusistatęs, būsiu savimi ir būsiu toks atviras, koks tik gali būti. Šis procesas yra ne apie mane. Tai yra tavęs priėmimas. Tai yra mano atjauta ir mano noras pabūti tavo vietoje. Aš padarysiu viską, kad palikčiau visas savo išankstines nuostatas, projekcijas, sunkius jausmus kol tu dalinsiesi tam, kad galėčiau būti pilnai susitelkęs į tai, kas vyksta. Aš nesistengsiu keisti tavo požiūrio į tavo patyrimą. Aš tavęs neteisiu. Ir aš prižadu, kad be tavo sutikimo niekada niekam nepasakosiu to, ką tu man leisi žinoti. Tai yra tavo procesas. Gali jaustis saugus.“

Išjaučiantysis tuomet pasako, kaip jis norėtų, kad gavėjas atsisėstų, galbūt prieš jį, galbūt atsigultų abu patogiai, žodžiu, pasirenka tokią padėtį, kurioje jis pats jaučiasi patogiausiai išreikšti savo patyrimus. Svarbu, kad aplinka pati savaime būtų rami ir patogi tiek, kiek to reikia pagelbėti procesui. Išjaučiantysis nusprendžia, ar jis nori, kad priimantysis būtų atsimerkęs, ar žiūrėtų į jį, ar nežiūrėtų, ar būtų užsimerkęs. Tai priklauso nuo to, kaip išjaučiantysis nori, kokiu būdu jo patirtis būtų priimama. Jis taip pat pats nusprendžia, ar jis norėtų būti užsimerkęs ar atsimerkęs. Išjaučiantysis taip pat nusprendžia, kaip jis nori, kad priimantysis reaguotų: ar kad jis judėtų taip pat, kaip išjaučiantysis, ar atpasakotų, ką išgirdo, ar tiesiog sėdėtų ar gulėtų tylėdamas ir nejudėdamas, kol jis dalinasi savo patirtimi. Galima iš anksto nusistatyti laiko limitą, kiek laiko bus skiriama dalinimuisi, bet tą nustato irgi išjaučiantysis. Bet laiką riboti nebūtina. Bet kuriuo atveju, apsprendžiama viskas, kas padėtų išjaučiančiajam prieš jam pradedant.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Tada jis tiesiog pradeda pasakoti ir išreikšti savo patirtį. Taigi, išjaučiantysis kalba, leidžia garsus, transliuoja viską, kas eina iš jo širdies, visa tai, kame jis nori būti gavėjo suprastas (prisiminimai, atsitikimai, patirtys, priėjimo kampas). Jis pradeda dalintis, taip aiškiai, kaip tik gali, su detalėmis, žodžiais, ašaromis, pykčiu, judėdamas ir kitaip pilnai išreikšdamas save. Viską, kas tik yra būtina. Tai gali būti specifinis atsitikimas, prisiminimias, tačiau svarbu neišsilieti nevaldoma begalinio skaičiaus prisiminimų ir įvykių seka. Jei norite būti geriau suprastas ir jaustis pilnai išklausytas, geriau vienam tokiam išklausymui pasirinkti vieną įvykį ar prisiminimą. Tai padidina šansus pasijausti pilnai suprastas ir išklausytas. Idėja yra tokia, kad priimantysis čia yra ir tam, kad išklausytų jūsų patyrimą, bet kad ir pilnai pajustų jūsų jausmus. Kad atjaustų. Kad pasidalintų, prisiimtų dalį jų. Kad pajustų juos savo kūnu ir išgyventų. Kad iš tiejų jaustų tai, kad jautėte jūs, kad jūs pasijustumėte išgirstas ir pajaustas ir kad pasijustumėte susijęs su priimančiuoju. Yra svarbu, kad jūs išreikštumėte save tiek ilgai, kiek jums to reikia, tiek giliai, kad jūs pasijustumėte, kad pagaliau išreiškėte viską, kas su tuo susiję. Kai baigėte, yra keli variantai. Jūs galite paprašyti jų išeiti, apkabinti jus, jeigu tai jums priimtina, jūs galite paprašyti tiesiog pabūti kartu tylint, jūs galite paprašyti priimančiojo papasakoti savais žodžiais ką jūs pasakėte. Jeigu jums užtenka to, kad kažkas tiesiog buvo ten su jumis, kai jūs pasakojote, jums gali to nereikėti. Tačiau jeigu jums svarbu žinoti, kad tas žmogus viską išjautė kartu su jumis, gali reikėti, kad jis gana giliai atpasakotų, ką jautėte jūs. Daugelis mūsų einame pergyvenimą niekada taip ir nesijausdami išklaisyti ir išgirsti, tad vien girdėjimas, kad kitas jūsų išklausė ir išgirdo, gali suteikti visiškai naują patyrimą būti išgirstam ir išklausytam.

Jeigu jūs į empatijos procesą leidotės dėlto, kad pykotės, jūs galite pradėti pokalbį apie tai, ką patyrėte kartu, tik dabar jau žiūrėdami į viską iš platesnės perspektyvos ir per supratimo prizmę.

Gydanti empatijos proceso technika