Kaip atsirinkti gerą psichologą darbui narcizmo tema

Narcizmas tapo pop reiškiniu, pastaruoju metu beveik kiekviena Instagram’o paskyra turi ką pasakyti apie narcizmą. O jei paskyra skirta psichologijos klausimams – tai ten dabar viskas tik apie narcizmą. Jei dar neseniai buvo sudėtinga rasti bet kokios informacijos apie narcizmą lietuvių kalba, tai šiuo metu neįmanoma jos išvengti. Ji visur!

Tad kaip atsirinkti gerą psichologą asmeniniam darbui su narcizmo sukeltomis problemomis?

Pirma, patikrinkite, kiek laiko tas žmogus dirba su narcizmo tematika. Jei pradėjo apie tai rašyti prieš pusmetį, tikėtina, kad nuėjo savo reklaminės paskyros populiarinimo keliu ir tiesiog nenori atsilikti nuo kitų, todėl skelbia informaciją šiuo metu “karšta“ tema. Toks psichologas greičiausiai eksploatuoja narcizmą kaip marketingo instrumentą ir Jums mažai kuo gali padėti.

Lygiai taip pat, jei psichologas nėra išskyręs konkrečių specializacijos sričių, o dirba apie viską, svarbu, kad kažkas pinigus moka. Nebūtinai tai bus blogas psichologas, gali būti ir neblogas, tačiau narcizmas yra labai specifinė tematika, kurioje tam, kad galėtum padėti, reikia nusimanyti. Tam neužtenka keleto paveiksliukų, tuo labiau jei šie yra tiesiog nukopijuoti net nepasivarginus jų išversti iš kitos kalbos.

Nuotr. aut.

Kodėl? Psichologai, mokydamiesi universitete, mokosi psichologijos labai plačiu spektru. Jie mokosi principų, kurie veikia masei žmonių. Tačiau tuomet, kai mes turme reikalų su narcizais, principai, kurie tinka žmonėms be šio sutrikimo, staiga nebetinka. Narcizmas giliai paveikia bet kurią dinamiką, tiek poroje, tiek darbe ar giminėje. Narcizai moka priversti aplinkinius šokti pagal savo dūdelę, nei kai šie to nepastebi. Todėl ne tik narcizo elgesys yra kitoks, tačiau visas narcizo partnerio patyrimas iš esmės skiriasi nuo kitų žmonių. Standartinės psichologijos studijos, be jokios abejonės, apima ir šį sutrikimą, kaip ir daugėlį kitų. Tačiau ar daug gali Jums padėti žmogus, kuris išklausė visą teoriją apie narcizmą per 20 min.? Tiek žinių užteks keliems pasisakymams reklaminiais tikslais, pasirodyti, kad jis irgi žino, apie ką čia, tačiau jei žmogus negilino žinių šioje srityje žymiai rimčiau, bandydamas Jums pagelbėti, taikys standartinius psichologijos principus. Dažnai žmonės, susiradę mane skundžiasi, kad ėjimas pas psichologus, nenusimanančius apie narcizmą, jiems nepadėjo. O kai kuriais atvejais netgi pakenkė. Nes taikydami bendruosius psichologijos principus jie atkartojo traumą, kurią buvo sukėlę narcizai.

Iš šito kyla dar vienas patarimas – pasidomėkite, kaip bendrauja psichologas, pas kurį ruošiatės eiti konsultuotis. Paskaitykite, jei yra, interviu ar jo rašytų straipsnių. Idealiu atveju – Jums svarbia tema. Ar Jums priimtina, kaip šis žmogus bendrauja, kaip vertina kitus žmones? Yra tekę skaityti gana žinomos psichologės straipsnį, kuriame ji išvadino žmones kaip mokyklos chuliganas. Jei ji taip išvadino vienus žmones, dideli šansai, kad kažkokiu momentu taip pradės bendrauti su Jumis. Ar tai bus Jums priimtina? Taip, ji reklamuojasi kaip dirbanti su narcizmo temomis. Manau, kad nuo narcizų nukentėjusiems žmonėms pas ją ieškoti pagalvos pavojinga, nes tikėtina, kad jie bus pakartotinai traumuojami.

Dažnai nuo narcizų nukentėję žmonės būna patyrę daug atstūmimo, neaiškumo, akių dūmimo, kietaširdiškumo ir net žiaurumo. Todėl rinkdamiesi būtinai atkreipkite dėmesį, ar žmogus, pas kurį eisite, ne per grubus, jo būdas ne radikalus, tačiau tuo pačiu aiškus ir skaidrus, kur jaučiate, kad žmogui nesvetima atjauta.

Psichoanalizės mokyklą atstovaujantys psichologai gali būti puikūs specialistai ir gebėti padėti daugeliui žmonių, tačiau jie netiks narcizų aukoms. Psichoanalitikai neveda, nereiškia savo nuomonės, nerodo savo emocijų – jie sukuria tuščią erdvę, kurioje turi reikštis jų klientas. Tam tikrais atvejais ši metodika duoda puikių rezultatų. Tačiau nuo baudimo tyla ir atsiribojimu pavargusiam žmogui, toks darbo metodas gali tik pabloginti situaciją.

Esu tikra, kad atkreipdami dėmesį į mano paminėtus faktorius, gebėsite atsijoti Jums tinkamus psichologus ir iš jų gausite daugiau naudos. Bent jau apsisaugosite nuo retraumatizavimo!

Kaip atsirinkti gerą psichologą darbui narcizmo tema

Keli sėkmingos psichoterapijos štrichai

Ištraukos iš Gražinos Gudaitės knygos “Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta“, kuriose kalbama apie sėkmingą psichoterapiją:

“Individo ugdymo programose ir ypač psichoterapiniame procese sėkmingas autoriteto veikimas reiškia pusiausvyros tarp proceso ir struktūros suradimą. Psichoterapeutas ar mokytojas turėtų turėtų skatinti asmens spontaniškumą, vitališkumą, aktyvią saviraišką ir įsitraukimą į įvairius procesus. Dalis blogo vadovavimo ir mokymo, dalis psichinių sutrikimų siejama būtent su užstrigimu ar energijos nebuvimu, nuoboduliu ar kančia dėl subjektyviai patiriamos izoliacijos. Išgijimas tokiais atvejais reiškia įsitraukimą į įvairius procesus, entuazmą ir norą dalyvauti, procesualumo vertinimą ir galiausiai savęs kaip kintančios būtybės įsisąmoninimą.“

Nuotr. aut.

“Autoritetas, grindžiamas racionalumu, taisyklėmis ir teise… Psichoterapijoje ši autoriteto raiškos forma irgi egzistuoja. Priklausomai nuo teorinės paradigmos, kuria grindžiama patologijos ir asmens išgijimo samprata, egzistuoja taisyklių modeliai, yra sudaromos sutartys tarp psichoterapeuto ir kliento. Šie dalykai vienaip ar kitaip reguliuoja psichoterapinį procesą. Pavyzdžiui, terapinis kontaktas reiškia, kad terapeutas paaiškina apie proceso tvarką, sesijų dažnumą, gydymo trukmę bei kitus dalykus, tarp kurių itin svarbus yra susitarimas dėl terapinio tikslo ir vaidmenų aiškumas.“

Jeigu jaučiate, kad šis blog’as padeda Jums kryptingai augti, galite atsidėkoti per PayPal.

Keli sėkmingos psichoterapijos štrichai

Konsultacijos

Galite susitarti su manimi dėl konsultacijos dominančia tema el. paštu vida.c.kumpikiene@gmail.com.

Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. Lietuvos laiku gyvai per skype, viber, whatsapp ar google hangout su vaizdu.

Pageidaujant išrašoma sąskaita – faktūra.

Kainos

Vienos konsultacijos kaina – 42€. Skubios konsultacijos (suteikiama iš karto arba kaip įmanoma greičiau tą pačią dieną, kai tik fiziškai tai įmanoma) kaina yra 65€.

Konsultacija trunka vieną valandą.

Kontaktai

Užsirašyti konsultacijai galima el. paštu vida_c@hotmail.com. Iš karto galite siūlyti sau tinkamą konsultacijos laiką. Dėl konsultacijos būtina susitarti be mažiau kaip viena diena anksčiau!

Kad iš konsultacijos gautumėte kuo daugiau naudos, pasistenkite kuo tiksliau suformuluoti problemą, kuriai ieškote sprendimo.

Jei negalite dalyvauti sutartoje konsultacijoje

Jei galite sutartu laiku prisijungti ir dalyvauti konsultacijoje, apie tai pranešus likus 3 ar daugiau pilnų darbo dienų iki konsultacijos laiko, konsultacija perkeliama į kitą Jums tinkamą laiką arba, Jums pageidaujant, pinigai grąžinami.

Jei konsultaciją atšaukėte likus mažiau nei 3 pilnoms darbo dienoms, arba tiesiog neprisijungėte sutartu laiku, kadangi šio laiko aš nebegalėsiu panaudoti kitiems žmonėms priimti, Jums grąžinsiu pusę sumokėtos sumos. Ačiū už supratimą!

Konsultacijos

Užduokite man klausimą

Jeigu Jus asmeniškai palietė temos, kuriomis dažniausiai rašau, kviečiu siųsti man klausimus. Kiekvieną savaitę išrinksiu vieną klausimą ir į jį atsakysiu viešai čia. Klausdami sutinkate, kad Jūsų aprašyta situacija bus paskelbta viešai. Vardai, elektroninis paštas ar kitos asmeninės kontaktinės detalės kartu skelbiamos nebus.

Temos, kuriose, manau, turiu daugiausia žinių ir galiu padėti:

  1. narsicizmas
  2. priklausomybė nuo santykių
  3. vaikystės traumos
  4. kompleksinis potrauminio streso sindromas
  5. manipuliavimas

Rašykite lietuviškomis raidėmis, savo situaciją ir klausimą siųskite man elektroniniu paštu vida_c@hotmail.com. Temos eilutėje būtinai nurodykite “Savaitės klausimas“.

Laukiu Jūsų laiškų!

Almos Pater nuotrauka iš Wickimedia Commons
Almos Pater nuotrauka iš Wickimedia Commons

Užduokite man klausimą

Požiūris į psichologus

Pažįstu ne vieną žmogų, kurį nukrečia šiurpas dar net nepradėjus jam siūlyti paieškoti pagalbos pas psichologą. Jiems atrodo, kad jeigu pats nusprendei nueiti pas psichologą, tai užsirašei sau ant kaktos: “aš raupsuotas“. Tai reiškia, kad nenormalus, netgi pavojingas, ir kad visi pamatę šį užrašą, jiems pabeldus į duris, prieis prie durų tik tam, kad užrakintų dar tris spynas, o ne duris atidarytų. Arba užsikals langus iš vidaus, kad tik neduok dieve, nepamatytų tų baisiojo raupsuotojo, nesgi tik pamačius susisuka protas ir išvarva akys.

Aš pati kažkada seniai pradėjau nuo to, kad ėjau pas psichologą, tik niekam apie tai nepasakojau. Laikas ėjo, problemą, kurią tada sprendėme, aš seniai pamiršau, kad turėjau.

Šiandien jau pati nesusimąstau, kai kokiai problemų prispaustai draugei, kai pajaučiu, kad paplepėjimas prie kavos čia nepadės, pasakau – eik pas psichologą, tau tikrai padės. Ir pamatau tą šiurpulį akyse.

Dar nepagalvojus – nes jau pamiršau pagalvot apie tai kaip apie kažką, kas gali suteršti mano vardą – priduriu: va, aš buvau, labai gerai, tą ir tą išsisprendžiau. Žinai, atsako man tokia draugė, aš ir nebūčiau pagalvojus, kad tokiam fainam žmogui kaip tau psichologo gali reikėti.

Na, visą laiką ir nereikia. Jei reiktų visą laiką, čia jau irgi būtų priklausomybė. Bet kai problemos prispaudžia, trukdo gyvent, ir pajaučiu, kad pati išsispręsti nebegaliu, einu.

Įdomu, kodėl niekas nepasako – tai gal ir esi tokia, kokia esi, tik todėl, kad kažkada kai reikėjo kreipeisi pagalbos?

Aš į psichologus žiūriu labai paprastai. Kai skauda dantį, bėgame pas dantistą. Buvo ir man tam tikras amžiaus etapas, kad kol kentėt galėdavaui, neidavau pas stomatologą. O po to, kai užpūliuodavo, žinoma, būtinai kokį penktadienį vakare, tada pirmądienį stovėdavau prie durų nuo 7 val. ryto visa apsiverkus, tipo “gelbėk mane greičiau!“ Nebėgdavau tada pas draugę kažkodėl arba neigniruodavau danties skausmo, neapsimetinėdavau, kad neskauda. Kai kuriems skauda sielą tiek, kad šviesios dienos nebemato, ir vistiek neina pas psichologą. Geriau nusižudys, bet neis. Taigi tas pats, kaip dančiui užpūliavus eit žudytis!

Jeigu man suplyšo batai, aš nešu juos pas batsiuvį pataisyt. Jeigu batus dar norėsiu nešiot. Žinoma, kai kuriuos išmetu. Bet tai batai. Naujus nusipirksiu. O sielos nenusipirksiu gi naujos, reik lopyti tą, kurią turiu.

Jei noriu ypatingo torto ypatingai progai, užsakau pas tortų meistrę. Jei reik puokštės ypatingai progai, užsakau pas floristą. Vaikui su karščiavus vedu pas vaikų gydytoją. Kažkaip visai neskamba keistai, ar ne?

Žinoma, kai ką mes mokame ir mėgstame daryti patys. Kai kas mezga, kai kas kala, kai kas moka pats prakiurusius vamzdžius susitvarkyti. Kai kas net perdegusią lemputę patys pasikeičia. Tai nėra blogai, tai yra labai gerai.

Visos žinios ir įgūdžiai mums padeda patiems susitvarkyti kažkokią mažą konkrečią savo gyvenimo salelę. Užlopiau skylę vaiko kelnėse ir pasijutau taip, lyg pasaulį sutvarkiau.

Tai padeda mums pasijusti galingais, galinčiais padėti sau, susitvarkyti kažką, ką mūsų gyvenimuose reikia susitvarkyti. Tai taip ir su psichologine pagalbą, ir su batais. Jei turiu įrankius ir įgūdžių, galiu batus susitaisyti pats. Jei galiu sau padėti ir išsispręsti savo problemą, savo širdies sopulį ir judėti toliau – puiku!

20140514_183544

Bet ten, kur negalime, pripažinkime, kad negalime. Nieko čia gėdingo nemokėti susilopyti batų. Va, aš irgi nemoku. Batsiuviui nešu. Ir nieko dėl to nejaučiu. Tik bijau popieriuko nepamesti, ir beveik visada pametu. Bet nieko, baksteliu pirštu į savo batus ir be lapuko atgaunu.

Tai nėra gėdingas bejėgiškumas negalėti pačiam išsispręsti savo vidinės problemos. Sugebėti pripažinti tai, kad man reikia pagabos ir eiti jos pasiimt ten, kur ją galime gauti – tai juk tas pats, kaip nuspręsti, kelnes atsilenksiu pats ar nešiu į siuvyklą. Lygiai tiek pat paprasta.

Tik žymiai labiau galinga nei turėti atlenktas kelnes rankose. Nepriklausomai nuo to, kieno rankos jas atlenkė.

Požiūris į psichologus