Kiekvienam žmogui, dar būnant mažam, pagal tai, kaip su juo elgėsi jo tėvai ar globėjai bei ką jis patyrė su jais iki 2 m. amžiaus, susiformuoja tam tikras prieraišumo stilius. Tai kažkas tokio panašaus kaip įdiegta programėlė, kuri automatiškai reguliuoja, kaip žmogus jaučiasi šalia artimo žmogaus ir kuri reguliuoja, kokio atstumo žmogus laikosi. Kiekvienam iš mūsų, to nesuvokiant, kai bendraujame su artimiausiu žmogumi, ši programėlė aktyvuojasi ir ji nulemia mūsų elgesį, kada mes norime link jo bėgti, o kada nuo jo bėgti.
Tą programėlę turime mes visi, tik ne kiekviename žmoguje ji veikia vienodai. Iš esmės visus prieraišumo stilius galima skirstyti į 2 grupes: saugaus ir nesaugaus. Nesaugaus prieraišumo grupėje išskiriami keli nesaugaus prieraišumo stiliai: vengiantis, nerimastingas ir ambivalentiškas.
Saugus prieraišumo stilius
Žmonės, augę pas mylinčius, rūpestingus tėvus, dar būdami maži patiria, kas yra saugus, mylintis ir rūpestingas ryšys. Jie ir užaugę domisi žmonėmis, lengvai mezga ryšį, susiranda bendraminčių, santykiai jiems klostosi gerai, jie yra tie žmonės, kurie nesunkiai susiranda partnerį ir užmezga mylintį ryšį, nevengia santuokos ir dažniausiai savo sukurta partneryste būna patenkinti, jaučiasi joje išsipildę ir saugūs, jų santuoka trunka ilgai. Tai žmonės, kurie puikiai jaučiasi būdami vieni, tačiau mėgsta būti ir kito žmogaus kompanijoje. (Nuotr. aut.)
Nesaugus vengiantis stilius
Šie žmonės dažniausiai augo aplinkoje, kur tėvai ar globėjai nesugebėjo patenkinti jų poreikių, kai šie buvo maži. Be to, greičiausiai dar baudė juos už tai, kai šie rodydavo emocijas, būdami maži, supykdavo ar pradėdavo verkti.
Užaugę šie žmonės dažnai elgiasi su kitais per atstumą, yra šaltesni. Jie gali bandyti daug kartų užmegzti ilgalaikį romantinį ryšį vis su kitu partneriu, tačiau praėjus neilgai trukusiai pirminei susižavėjimo ar įsimylėjimo bangai, greitai pasijunta kaip spaudžiami į kampą ir dažniausiai tokie santykiai nutrūksta. Tai katės, kurios mėgsta vaikščioti vienos. Jos sunkiai įsileidžia kitus žmones į savo širdį, kai jiems negerai, jie mėgsta laiką leisti vieni, ypač jei jiems kažkas blogai, šie žmonės vengs kitų, kol jiems pagerės. Dažnai kiti lieka nesupratę, kas įvyko, kodėl santykiaims pradžioje klosčiusis gerai, šie be paaiškinimų tiesiog dingo, nustojo kontaktuoti, nutolo. Tai žmonės, kurie yra nutolę patys nuo savo emocijų, bet lygiai taip pat nemėgsta kitų žmonių emocijų, jausmų reiškimo, jiems tai atrodo perdėta, per daug, jiems situacijose, pilnose jausmų ir emocijų, kyla nerimas ir tiesiog norisi pasišalinti.
Nesaugus nerimastingas stilius
Šie žmonės vaikystėje būna patyrę, kaip gera, kai tėvai ar globėjai pasirūpina, myli juos, tačiau jų tėvai buvo nepastovūs. Ką išmoksta mažasis žmogeliukas – kad meilė yra nuostabu, tačiau kartais jos gali tiesiog nebūti. Jie užauga nuolatos jausdami nerimą, kad jiems skirta meilė gali bet kurią minutę, be įspėjimo ar paaiškinimo tiesiog dingti. Todėl jie neatodairiškai siekia meilės ir artumo bet kokia kaina. Net jeigu partneris netinkamas.
Kai jie jaučia meilę, jie jaučia didelį pasitenkinimą ir jaučia, kad pagaliau gali nusiraminti, atsipalaiduoti. Tačiau jei tik pamato, kad partneris atsistojo ir eis į darbą, jie net tokio menkiausio ir neišvengiamo atsiskyrimo negali pakelti. Tai žmonės, kurie, siekdami atkurti artumo akimirką, gali peržengti visas ribas, netgi pranešti į darbą, kad jie neva tai susirgo, jei taip gaus laisvą dieną praleisti su mylimuoju, kad tik nereiktų patirti nepakeliamo išsiskyrimo einant į darbą. Tai žmonės, kurie gali rašyti žinutes be perstojo ar skambinti kiekvieną valandą, netgi nekviesti patys pasirodyti tarpduryje. Jie padarys viską ir bus pasiruošę viskam, kad tik sukurtų dar vieną artumo akimirką, net jei toks jų elgesys kenktų jiems patiems ar jų partneriui.
Nesaugus ambivalentiškas stilius
Šis prieraišumo stilius dar vadinamas disorganizuotu arba vengiančiu nerimastingu. Žodžiu, jis yra abiejų aukščiau minėtų nesaugaus prieraišumo stiliaus mišinys viename žmoguje. Tai yra žmogus, kuris gali pajausti didelį artumo malonumą mylimojo glėbyje, tačiau po tokio artumo momento jam reikia “įsilįsti į savo olą“ ir pabūti vienam, ramiai, viską apgalvoti ir išbūti savo jausmus. Tai yra žmogus, kuriame nerimastingas bei vengiantis prieraišumo momentai junginėjasi vienas po kito.
Toks prieraišumo stilius gali susiformuoti, kai tėvai yra neprognozuojami, vieną akimirką šilti ir mylintys, kitą – šalti ir nekreipiantys dėmesio, trečią – skaudžiai baudžiantys. Toks vaikas išmoksta, kad nežinai, ko iš tų aplinkinių tikėtis ir todėl, net patyrus gerą akimirką, jam norisi pabūti vienam. Tai yra žmogus, šalia kurio esantis partneris jį apibūdintų kaip nepastovų – tai šiam norisi suartėti, tai jis atstumia.